Bandau pati susirikiuoti savo rezultatus ir mintis, kurių juodas debesis tiesiog zvimbia, negi viskas taip nekontroliuojama? Ir kai susirikiuoju, pasirodo, gal ne viskas taip beviltiška:)
Taigi. Atsitiko taip, kad šiaurinė kambario siena pareikalavo nedidelio remonto. Kol laukėm laisvos dienos, su savo maža kompanija apipiešėme tą nelaimėlę kreidutėmis. Gavosi kažkas panašaus į mišką, su medžiais, pilaite (pavadino ją Tarakonų nameliu, nors vienintelis jiems pažįstamas yra tik Tarakonas Dzioba), lape-vovere (čia kaip kam), su saule ir pelėda. Na, nespėjau viso to meno įamžinti, labai staigiai vyras nulupo tuos tapetus su visa freska :))) Belupant užmatė Adomas, ir labai gailėjo vargšės pelėdos. Nu labai ji jam į akį kritusi buvo...
Ir tada...Tada atsitiko ABRAKADABRA. Pelėda nuo sienos per naktį atskrido pas Adomą, nes jis jos pagailėjo! (na, bent jau abu mažiai tuo šventai tiki :)) Štai ji:
(iš tikro tai kadaise Tiger'yje pirkta, tik nebuvo progos pristatyti ;) bet tssss! ;) )
O kodėl sulėtėja laikas, jei savaitė prabėgo kūlversčiais? Todėl, kad jei jis bėgtų įprastu žingsniu, ritmas būtų : darbas-namai darbas-namai. Tuo tarpu ir man pačiai vyksta visokios abrakadabros.. Kartais jaučiuosi kaip tas Neo is "Matricos": viskas kaip sūkūryje aplinkui sulėtėja tam, kad spėčiau tiesiog ore pagavus nukreipti ten, kur turi būti.. Dažnai net į darbą važiuodama tą pastebiu: rodos, vėluojam, kamštyje stovim, o atvažiuoju laiku. Tik vengiu žvalgytis į laikrodį, vis atsimenu laumės iš pasakos pamokymą: imk šitą rietimą audinio, kirpk ir siūk kiek tau reikia ir kada reikia, tik, šiukštu, nežiūrėk galo...
Žmonių mintys tikrai susisiekia, ir panašios panašias pritraukia.
Turiu nusižiūrėjus labai naudingą knygą (mano supratimu:) - J. Cameron "The Artist's Way", kurią pradėjau skaityti ir bandyti pritaikyti pati. Tačiau su ja reikia dirbti, o po kelių žingsnių atsirado šimtas reikalų ir taip ji užsimiršo. Taigi, o šią savaitę, netikėtai, Ina - Lietuvos meškiukų mama, kurios puslapį skaitau nuolat (http://ina-smirnova.blogspot.com ), ir nenustoju žavėtis jos aktyvumu ir optimizmu (ir meškiukais, jau kas be ko :D), paskelbia naują projektą: Skaitykim Kartu, kuris truks 12 savaičių. Ir - tadam!- aš, žinoma, dalyvauju! :)) Kartu su kitomis 40-50 moteriškių :)) Bus labai įdomu palyginti save su savim po dvylikos savaičių.
Kadangi susirinko visos daugiau - mažiau ieškančios to paties ir tikinčios kelrodžiais ženklais, gavome pirmą užduotį: kitą rytą paprašyti Savo Pasaulio duoti ženklą, ar teisingu keliu einu, ar man to reikia.
Aš atsakymą gavau tą patį vakarą: valant dantukus su Kornėjum ir galvojant sau, pagavau save bežiūrinčią į jo šviežiai atneštą pižamą:
Ir dar pagalvojau - kurioj vietoj, kada, kaip žengiau tą esminį žingsnį, kuris nukreipė mane link tiek daug nuostabių pozityvių žmonių, kuriuos šiandien pažįstu ir galiu pavadinti bendraminčiais ir įkvėpėjais. Kažkokia fantastika! :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą